BANDYMAI SU GYVŪNAIS Į pagrindinį

 

KAS YRA VIVISEKCIJA?

Vivisekcija – tai gyvūnų naudojimas moksliniams tyrimams, sukeliantis gyvūnams skausmą ir kančias. Perkami, gaudomi ar tiesiog veisiami laboratorijose gyvūnai naudojami įvairiais tikslais:

  • Genetikos tyrinėjimui;
  • Biologijos nagrinėjimui;
  • Elgesio tyrinėjimui;
  • Organų transplantacijai;
  • Vaistų bandymams;
  • Toksikologijos testams;
  • Kosmetikos priemonių bandymams;
  • Veisimo tyrimams;
  • Gynybos tyrimams (pvz., šaudmenų poveikis).

Vivisekcija gyvuoja tiek pat, kiek ir mokslas. Už jos panaikinimą kovojama jau nuo XVII amžiaus, tačiau XX amžiaus medicina nebūtų pasiekusi tokių laimėjimų be gyvūnų aukų. Na, o mūsų laikais bandymai su gyvūnais yra visiškai nebepateisinami, nes yra modernių alternatyvų, apie kurias skaitykite plačiau. Žinoma, tokie būdai brangesni, tačiau kur kas tikslesni ir labiau pasiteisinantys.

Nemažai mokslininkų teigia, jog yra nepakankamai įrodymų, kad „gyvūnų modelių“ naudojimas iš tiesų yra veiksmingas įvertinant žmonių sveikatos problemas ir gydant negalavimus. Priešingai: teigiama, jog eksperimentavimas su gyvūnais kelia pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, stabdo biomedicinos mokslų tobulėjimą ir naujų, pigesnių ir greitesnių technologijų kūrimą, kurių produktai būtų tiesiogiai pritaikomi žmonėms. Eksperimentai su gyvūnais gali klaidinti – jų organizmo atsakas tam tikroms medžiagoms, tarkim, vaistams, gali visiškai skirtis nuo žmogaus organizmo atsako. Be to, stresas, patiriamas laboratorijose, gali paveikti bandymų rezultatus ir jie bus beprasmiai.

Šiuo metu žinoma apie 150 preparatų, daugybę kartų išbandytų su gyvūnais ir įdiegtų į masinę gamybą, kurie vėliau buvo pripažinti netinkamais ar net pavojingais. Pvz., Europos rinkoje buvo pardavinėjamas nėščiosioms skirtas raminamasis preparatas „Talidomid“ – po kurio laiko gimė apie 10 tūkst. apsigimusių kūdikių. 93% visų vaistų, išbandytų su gyvūnais per paskutinius 50 metų, turėjo šalutinį poveikį žmogui ir galų gale buvo uždrausti.

KOKIE GYVŪNAI NAUDOJAMI?

Kasmet JAV panaudojama daugiau nei 20 milijonų pelių ir žiurkių, taip pat gana paplitęs jūrų kiaulyčių, žiurkėnų ir smiltpelių naudojimas. Pelės laikomos labai tinkamais eksperimentiniais gyvūnėliais, jos nedidelės, nebrangios, sparčiai dauginasi, jas nesunku prižiūrėti, jos itin tinka paveldimų ligų modeliavimams. Jos ypač dažnai naudojamos vėžio tyrimuose. Jungtinėje Karalystėje 2004 m. eksperimentams panaudota apie 200 000 žuvų, 20 000 amfibijų, daugiau kaip 20 000 triušių.  Akių testams naudojami balti triušiai, kadangi jie mažiau ašaroja, be to, svarbi ir jų pigmentacija – taip lengviau matyti padarinius (testų metu triušiams išopėja akys, atsiranda aklumas, tačiau pats testas neatspindi to, kas iš tiesų atsitinka su žmogaus akimi). Katės plačiai naudojamos neurologiniuose tyrimuose – 2000 m. JAV eksperimentams panaudota daugiau kaip 25 500 kačių. Šunys, ypač švelnaus, mielo charakterio, tokie kaip bigliai, dažniausiai pasitelkiami tiriant širdies ir kraujagyslių sistemos, endokrininės ir kaulų sistemos ligas, taip pat su jais atliekami įvairūs eksperimentai. 2005 m. JAV eksperimentuose panaudota apie 66 000 šunų. Kita gyvūnų kategorija – tai primatai, jų JAV ir Europoje kasmet toksikologiniuose testuose, elgsenos tyrinėjimuose, genetikos, genų transplantacijos tyrimuose, AIDS bei hepatito tyrinėjimuose panaudojama apie 65 000.  Tam tikslui į JAV kasmet importuojama apie 12 000 – 15 000 beždžionių. Populiariausios iš jų yra makakos, marmozetės, voverinės beždžionės. Taip pat populiaru naudoti ir šimpanzes bei babuinus. 1994 – 2000 m. iš Afrikos į Jungtinę Karalystę labai aktyviai importuoti laukiniai babuinai ir naudoti bandymuose, kurių metu jiems į kaklus, pilvus ar krūtinės ląstas įaugindavo kiaulių širdis ar inkstus. 1987 m. T. A. Gemarelli – Vokietijos universiteto profesorius – stebėjo, kokias reakcijas babuinams sukelia galvos traumos. Netaikant bendrosios anestezijos gyvūnai buvo pririšti prie stalų ir hidrauliniais plaktukais trenkta jiems per galvas. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kokias psichologines, psichines ir anatomines pasekmes sukeltų analogiškos galvos traumos žmonėms. Kai kurios beždžionės po intervencijos neteko sąmonės, buvo paralyžiuotos, kitos mirė iškart. Išgyvenusiosios buvo tiriamos dar du  mėnesius, vėliau eutanazuotos.

grafikas2

KAS DAROMA GYVŪNAMS?

Milijonai gyvūnų kasdien kenčia ir miršta mokslinėse laboratorijose. 1989 metais JAV veterinarai buvo mokomi tiesiog ignoruoti gyvūno skausmą. JAV 2006 metais maždaug 670 000 gyvūnų (neįskaičiuojant žiurkių, pelių, paukščių, bestuburių) eksperimentų metu kentė ilgalaikį skausmą ir stresą. Iš jų 420 000 buvo anestezuota, o 84 000 skausmas nebuvo numalšintas.

Gyvūnai nuodijami, šaldomi, deginami, marinami badu, krečiami elektra, pratinami prie narkotikų, susargdinami vėžiu, diabetu, sifiliu, AIDS. Jie negailestingai mėsinėjami, išpjaunamos ar užsiuvamos akys, pažeidžiamos smegenys. Karo pramonės laboratorijose su gyvūnais išbandomos nuodingosios dujos, ciano junginiai, kulkos, sprogmenys. Rusijos kosmoso agentūrose įgyvendinant „Kosmos“ ir „Bion“ programas, beždžionėms į smegenis įmontuojami elektrodai, o į akis – davikliai, nupjaunamos uodegos, kad galėtų sėdėti „Bion“ kėdėse. Jos kelias savaites išbūna pririštos prie kėdžių per skrydį į kosmosą. Rusų ir amerikiečių kosmoso agentūros tikisi, kad gyvūnai padės ištirti nesvarumo padarinius žmogui. Tačiau jei į nesvarumą skirtingai reaguoja netgi vyrai ir moterys, tai kokia nauda iš kitokios fiziologijos beždžionių tyrimų?

„Procter&Gamble“ eksperimentatoriai į triušių akis beria skalbimo miltelius, trina spiritiniais kvepalais nuluptą odą. Rusijoje studentai laboratoriniams darbams gaudo šunis, grūda juos į maišus, nutrenkia elektra ir preparuoja. Triušiai ir pelės ilgai šeriami kosmetikos komponentais, taip pat jais visą mėnesį kasdien (nuskutus kailiuką) tepama jų oda, o jei tas komponentas – laki medžiaga, tenka ja kvėpuoti. Kita bandomųjų grupė – palikuonių besilaukiantys gyvūnai. Šie turi ėsti įvairias sudedamąsias produkto dalis, kad įrodytų, jog jos nesukelia apsigimimo. Bandomieji gyvūnai skrodžiami, kai norima įsitikinti, kaip kosmetikos komponentai paveikė jų vidaus organus. Jei įtariama, kad medžiaga gali sukelti vėžį, misti ja laboratorijų gyventojams tenka dvejus metus, o paskui – atsisveikinti su šiuo pasauliu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad toli gražu ne visus eksperimentus stengiamasi pagrįsti siekiu išgydyti ligas ar sukurti saugią kosmetiką. Pavyzdžiui, 2000 m. Čikagos Meno instituto profesorius Eduardo Kac‘o, paprašė Prancūzijos mokslininkų pagalbos, kad į triušio zigotą būtų įterptas žalio fluorescentinio baltymo genas, paimtas iš medūzos. Gimusio triušiuko kailiukas fluorescentinėje šviesoje švytėjo žaliai.  E. Kac‘as šiuo bandymu tiesiog siekė pademonstruoti šiuolaikinių biotechnologijų galią ir tai, kaip jos gali ,,įsikišti“ į gyvybę ir gyvenimą.

Kai pratybos su gyvūnais tampa kasdienybe, nenuostabu, kad ilgainiui tampi abejingas gyvybei – gyvūnus imi vertinti kaip vienkartinius instrumentus. Ir tai palieka pėdsakų gydytojų ar mokslininkų psichikoje. Chirurgų cinizmas jau tapo šios profesijos skiriamuoju bruožu. Anglai Julietas Gellatelly ir Tony Wardle’as savo knygoje „The Silent Ark“ aprašė psichologinius mokslininkų, eksperimentuojančių su gyvūnais, tipus. Vieni iš jų – mokslo psichopatai, genami beprotiško smalsumo ir atradimų troškulio. Jiems gyvūnai tėra instrumentai, nejaučiantys skausmo. Kiti – sadistai, besimėgaujantys gyvūnų kančiomis, valdžia silpnesniems, realizuojantys žiaurias fantazijas. Tokie viešai kalba, kad gyvūnus aukoja dėl kilnių žmonijos gelbėjimo tikslų. Tuo tarpu gyvūnus ištinkančios pasekmės yra tragiškos: jie nuolat kankinami baimės, panikos, jie apanka, būna apipjaustyti, pradeda pūti, pasigauna infekcijas, nejaučia ir nevaldo tam tikrų organų, tampa niekam nereikalingi ir bjaurūs – galima vardinti be galo.

1822 m.  Didžiojoje Britanijoje buvo priimti aktai, draudžiantys žiaurų elgesį su gyvūnais. Tikrasis perversmas įvyko per pastarąjį šimtmetį, o didžiausias pagreitis įgautas maždaug prieš dvidešimt metų.  Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šiuo metu veikia ne mažiau kaip 1000 visuomeninių organizacijų, ginančių gyvūnų teises. Kosmetikos priemonių bandymai su gyvūnais yra uždrausti Nyderlanduose, Belgijoje, ir Jungtinėje Karalystėje, o 2002 m., po 3 diskusijos metų, Europos Sąjungos narės susitarė dėl to,  kad nuo 2009 m. visoje ES teritorijoje būtų draudžiama prekiauti priemonėmis, išbandytomis su gyvūnais (Direktyva 2003/15/EB į Kosmetikos direktyvą 76/768/EEB įtrauktos nuostatos dėl bandymų su gyvūnais. Pagal šias nuostatas bandymai su gyvūnais kosmetikos produktų tyrimo tikslams Europos Sąjungoje jau draudžiami nuo 2004 m., o nuo 2009 m. – ir sudėtinių kosmetikos gaminių dalių tyrimo tikslams (bandymų draudimas). Nuo 2009 m. kovo mėn. Europos Sąjungoje taip pat draudžiama prekiauti kosmetikos gaminiais, kurių sudėtinės dalys buvo išbandytos su gyvūnais (prekybos draudimas). Sudėtingesnio poveikio žmogaus sveikatai (daugkartinių dozių toksiškumas, įskaitant odos jautrinimą ir kancerogeniškumą, toksiškumą reprodukcijai ir toksikokinetiką) tyrimams prekybos draudimo įsigaliojimo terminas pratęstas iki 2013 m. kovo 11 d. Skaitykite plačiau.) Tam ypač aktyviai priešinosi Prancūzija su „L`Oreal“ kompanija priešakyje.

VIDEO MEDŽIAGA

VIVISEKCIJOS VAIZDAI

Apie alternatyvas bandymams su gyvūnais skaitykite plačiau.

Informacijos šaltiniai:

http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/europieciai-reikalauja-kad-laboratorijose-neliktu-gyvunu.d?id=62437715#ixzz3KgL9PlY3 http://www.moteris.lt/grozis/kosmetikos-bandymai-su-gyvunais-kova-baigta.d?id=61194961#ixzz3KgDl1IUT http://www.animalrights.lt/bandymai http://gyvunuteises.blogas.lt/eksperimentai-su-gyvunais-22.html#comment-56011 http://inidea.lt/gyvenimo-budas-2/ziaurus-budas-sutaupyti-milijonus.html#sthash.pB9oW9rp.dpuf http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-02-23-kosmetika-isbandyti-su-gyvunais-ar/58423/comments